Ilgainiui technika sensta, genda. Aparatų schematinės atmintinės sutrupa, galutinai panaikindamos viską, kas kitados buvo jausta, mąstyta. Skirta ir gauta. Kas buvo rašyta ir neišsiųsta. Palikta juodraščiuose. Palikta erdvėlaiky, su pačiais mumis.
Rytoj nebus geriau. Tačiau šiąnakt jos vėl buvo surinktos nuo veido, kaklo, delnų, tarpupirščių, stalo, ir grįžta į čia ir dabar. Reikia išmokti nebeužduoti Enigmos klausimo. Įgūdžių dar trūksta. Adata su siūlais, smeigtukai, trintukas, korektorius, rašiklis, puslapiai, atjungiantys mygtukai ir temdantys jungikliai tebeniūniuoja prieš miegą lopomai voodoo. Rytoj nebus geriau. Gal tik sausiau. Klaustukas.
Su gimtadieniu, viso, ko geriausio.
